Lietuviškai kalbanti virtuvė

Tradicinį lietuvišką meniu įprasta sieti su cepelinais, šaltibarščiais ir tamsia duona, tačiau ar tikrai visuose šalies regionuose vaišės vienodos? Ir kaip kito mūsų virtuvė nuo senųjų didikų puotų iki šių dienų? Kviečiame pakeliauti po Lietuvą ir kartu paieškoti atsakymų.

 

Truputis istorijos

Apie senąją lietuvių virtuvę sklando daug legendų. Vienos jų pasakoja apie didikų rūmuose keltas puotas, įdarytus fazanus ir keptą žvėrieną bei gausybę jau tada naudotų prieskonių: nuo imbiero šaknies iki šafrano ir cinamono, kuriuos valdovai parsigabendavo iš tolimų kraštų. Kitos – apie iš Šiaurės Vokietijos atkeliavusius cepelinus ar palyginti paprastą, tačiau sotumu išsiskiriančią valstiečių virtuvę.
shutterstock 222414052 250x250px2Nacionalinėje virtuvėje ryškių pėdsakų paliko įvairios epochos: viduramžiais beveik visų lietuvių valgiaraščiuose dominavo įvairios košės, mėsa ir pačių užaugintos daržovės – kopūstai, morkos, burokėliai ir ropės; o gotika įnešė ryškesnių skirtumų ir valgytojus padalino į dvi dalis – ruginę duoną kepančius valstiečius ir balta besimėgaujančius didikus. Tai buvo laikas, kai valstiečiai gamindavo tai, ką užsiaugindavo patys, įskaitant ir prieskoniams naudotus kmynus, krapus, česnakus ar garstyčias, o turtingųjų meniu puošė valgiai iš sumedžiotų žvėrių mėsos ir egzotiniai prieskoniai iš tolimų kraštų.

Įdomu!
Lietuvos didikų virėjai naudodavo ypač daug prieskonių – kuo daugiau skonio buvo juntama patiekaluose, tuo galingesniu laikytas jais vaišinęs didikas.

Kai kurie patiekalai, kuriuos nacionaliniais vadiname dabar, į lietuvių virtuvę atkeliavo iš kaimyninių šalių kartu su iš ten atsivežtais produktais. Pėdsakų paliko labai įvairios tautos: rusai, su kurių atvežtomis bulvėmis prigijo cepelinai, vėdarai, plokštainiai ir blynai, totoriai, lietuviams parodę agurkus, taip pat vokiečiai, italai ir prancūzai, kurių patiekalų receptai atgarsių paliko ne tik didikų, bet ir valstiečių namuose.

Įdomu!
Pirmuosius „tortus“ lietuvių virtuvei padovanojo karalienė Bona Sforca – šiuo žodžiu buvo vadinamos bandelės su įdaru (ir nebūtinai saldžiu!).

Kai kurie senieji lietuviški receptai išlikę tik rašytiniuose šaltiniuose, kai kuriuos su malonumu gaminame ir ragaujame iki šiol, o dar daugiau įdomių patiekalų galime rasti keliaudami po skirtingus Lietuvos regionus.

 

Žemaitija

shutterstock 403426453 250x250pxŽemaitijoje nuo seno įprasta valgyti gausiai ir skalsiai. Čia ant stalų visuomet karaliaudavo riebūs kruopų šiupiniai ir kur kas labiau nei kituose regionuose mėgstamos įvairios košės, o su lupena virtos bulvės neapsieina be kanapių ir iš sviesto bei grietinės išsukto kastinio. Arčiau pamario ir pajūrio, natūralu, dominuoja žuvis, tačiau netrūksta ant žemaičių stalo ir mėsos: labiausiai regionas didžiuojasi rūkytais avienos kumpiais ir jaučių liežuviais bei garsiuoju lašiniuočiu – rupiai maltų kvietinių miltų tešlos patiekalu su lašinukų įdaru. O daugeliui žinomi lietuviški patiekalai Žemaitijoje taip pat kiek kitokie. Didžkukuliai stebina įdarais: virtų bulvių glėbyje gali atsirasti ne tik kiaulienos faršas, bet ir rūkytas kumpis, silkė su grybais ar rauginti kopūstai, varškė, morkos ar obuoliai. Tradiciniai vėdarai iš bulvių čia tampa kraujiniais su miežinėmis kruopomis, šaltibarščiai skaninami kmynais, bulvių košė vadinama pusmarškone ir trinama su miltais, grietine bei lašiniais, o gira gaminama visai ne iš duonos, bet iš vyšnių su mielėmis.

 

Aukštaitija

shutterstock 521048698 250x250pxRytų aukštaičiai labai mėgsta įvairius blynus, sklindžius, virtinius ir koldūnus, o be to – didžiuojasi tradicine rugine duona, be kurios neįsivaizduoja nei pusryčių, nei pietų ar vakarienės. Dieną čia įprasta pradėti nuo blynų su įvairiais dažiniais – nuo sūdyto sviesto ar grietinės iki žąsies taukų ar netgi ikrų. Pietums valgomos sriubos arba mėsa su duona, ypatingesnėmis progomis patiekiamas keptas kumpis su aštriu burokų ir krienų padažu, vakarienei – pienu baltintos kruopos, o šventes praskaidrina mielinės tešlos bandelės su svogūnais bei lašiniais, meiliai vadinamos „paukščiukais“, „varnelėmis“ ar „špokiukais“.

 

Dzūkija

shutterstock 459272515 250x250pxKeliaujant piečiau, kur gyvena dzūkai, mitybos įpročius daugiausia lėmė nelabai derlingi laukai, kuriuose vis tiek puikiai augdavo grikiai, ir dosnūs miškai, aprūpindavę uogomis bei grybais. Kaip tik todėl šiame regione iki šiol mėgstami grikių patiekalai, lydytame svieste kepti grikiniai blynai ir grikių pyragai, kuriuos patys dzūkai vadina „babkomis“. O grybų valgiai – soti grybienė, troškinti kelmučiai ir voveraitės, džiovinti ar marinuoti baravykai ir svieste apkeptos rudmėsės – ant stalo keliauja net per šventes. Mėsa į dzūkų namus taip pat kadaise atkeliaudavo iš miško –gamintos šernienos dešros, putpelienos troškiniai ir tetervino mėsos slėgtainiai. Dabar čia vertinamos daržovės ir pieno produktai, o dar labiau – jų deriniai. Pavyzdžiui, prie troškintų bulvių su ridikais, raugintais kopūstais ar agurkais, anot dzūkų, puikiai dera tiek saldus, tiek raugintas pienas.

Įdomu!
Senojoje dzūkų virtuvėje maistui buvo naudojamos ir gėlės: medetkos arbatai, bijūnai sirupui ir uogienei, o skoniu garstyčias primenančios nasturtų sėklos – kaip prieskonis.

 

Suvalkija

shutterstock 76110481 250x250pxVakarų aukštaičiai, arba suvalkiečiai, tiek kasdien, tiek švenčių dienomis vaišindavosi negausiai, bet kiekvienas jų gaminamas patiekalas privalėjo būti ypač kaloringas. Rytą pradėję nuo rūkytos mėsos ar skalsių daržovių sriubų, pietums virdavo riebų patiekalą iš kiaulienos šoninės ir bulvių arba pupų, o šventinio stalo centre būdavo krosnyje kepta kiaulės galva – prieš pašaudami į krosnį, ją marinuodavo su česnakais ir džiovintais kopūstų lapais. Desertui ir per šventes būdavo skanaujami aitraus skonio ruginių miltų meduoliai, obuolių sūris ir liepžiedžių medus, o bokalus pripildydavo silpnas miežių alus, saldus džiovintų vaisių kompotas arba juodųjų serbentų vynas.

 

Argi ne smalsu paragauti to, ką kadaise pasigardžiuodami valgė protėviai? Juk akivaizdu: lietuvių virtuvė ne visada buvo tik šaltibarščiai ir cepelinai. O išbandyti senuosius receptus namuose bus dar smagiau, kai visų reikiamų produktų rasite IKI parduotuvėse.

Šios savaitės akcijos

Sveriami mandarinai akcija Akcija galioja tik 2018.12.10-2018.12.16
Parduotuvių sąrašas
Plačiau
Malta ir tirpi kava, kavos pupelės akcija Akcija galioja tik 2018.12.10-2018.12.16
Parduotuvių sąrašas
Plačiau