Lietuvos ūkių rudens gėrybės

Obuolininkas Vitalijus Petronis2Obuolys nuo obels...

Anykščių rajonas nuo seno garsėja obuoliais. Tai vieta, kurią drąsiai galima vadinti obuolių sostine: raudonskruosčių kvapas tvyro ore, o kasmet rengiama derliaus šventė – Obuolinės – sulaukia daugybės svečių. Vienas iš jų – jau šešioliktus metus obelis auginantis Vitalijus Petronis.

 

 Kada susidomėjote sodininkyste? Kodėl pasirinkote obelis?

2000 metais pradėjome auginti sodą – obelimis užsodinome pirmuosius 2 hektarus. Tarp jų buvo ir kitų vaismedžių (kriaušių), tačiau ilgainiui supratome, kad auginti obelis mums sekasi geriausiai.


Papasakokite apie savo ūkį. Kur jis įsikūręs? Kiek obelų auga Jūsų sode? Ar ūkininkaujate vienas, o gal padeda visa šeima?

Suskaičiuoti obelis vienetais būtų gana sunku. Šiandien mūsų ūkis užima 300 ha plotą, o 28 iš jų skirti obelų sodui. Ūkis įsikūręs Pajuodžių kaime, Anykščių rajone, toli nuo pagrindinių kelių, o netoliese auga miškai. Ūkyje darbuojasi visa šeima, padeda sūnėnas, nuolatiniai ir sezoniniai darbuotojai.

Kaip atrodo diena Jūsų ūkyje? Ką kasdien veikiate, kokius darbus dirbate, kaip prižiūrite obelis? Ar Jūsų darbas labai sezoniškas?

Darbas sode vyksta kasdien, kartais ir naktimis, be išeiginių ir atostogų. Veiklos ūkyje tikrai netrūksta: sodų genėjimas, atsodinimas, vaisių auginimas ir priežiūra, derliaus nuėmimas, sandėliavimas, perdirbimas, realizacija... Darbo turime visus metus.

IKI UKIS obuoliai2Kokių veislių obuolius auginate? Kuo jos skiriasi tarpusavyje? Kurią labiausiai mėgsta pirkėjai?

Mūsų sode auga beveik 20 skirtingų obelų veislių: „Alesia“, „Alva“, „Antaninis“, „Ariva“, „Auksis“, „Connel Red“, „Delikates“, „Embassy“, „Geneva Early“, „Jonagold“, „Ligol“, „Lodel“, „Piros“, „Rajka“, „Red Kroft“, „San Rai“, „Champion“, „Štaris“, „Topaz“. Tarpusavyje šių veislių obuoliai skiriasi sunokimo laiku, skoniu, minkštimo struktūra. Pirkėjų skoniai skirtingi, todėl jie noriai renkasi įvairių veislių obuolius, pirmiausia įvertinę prekinę išvaizdą.

Kuo apskritai ypatingi lietuviški obuoliai? Ar savo sode turite senųjų lietuviškų veislių?

Iš senųjų veislių mūsų sode auga „Antaniniai“ – šie stambūs žalsvai geltonos spalvos obuoliai nėra labai cukringi, todėl puikiai tinka kepant obuolių pyragą, spaudžiant sultis ar gaminant sidrą. Taip pat didžiuojamės kitomis lietuviškomis obelų veislėmis: „Auksis“ vėlyvą rudenį užaugina labai sultingus obuolius, o „Štaris“ – stambius ir maloniai saldžiarūgščio skonio.

Nuo kada savo užaugintus obuolius žymite IKI ŪKIS ženklu? Kaip pradėjote bendradarbiauti?

2013 metais sulaukėme pasiūlymo iš IKI. IKI ŪKIS koncepcija mums buvo priimtina, todėl ilgai nesvarstę pradėjome bendradarbiauti.

Ką pats gaminate iš obuolių? Pasidalinkite šeimos receptu.

Paprastai obuolius valgome šviežius arba spaudžiame iš jų sultis. Susmulkiname obuolius, naudodami presą išspaudžiame sultis, jas pasterizuojame 5–6 minutes 78–79 laipsnių temperatūroje, supilstome į talpas ir, žinoma, mėgaujamės. Beje, kad sultys būtų skanios, reikia maišyti 3–4 obuolių veisles, viena iš jų – būtinai desertinė.

Kaip užtikrinate savo užaugintų obuolių kokybę? Kas padeda išlaikyti juos šviežius?

Mūsų ūkyje veikia modernios saugyklos. Surinktus obuolius laikome nuo +2 iki +4 laipsnių temperatūroje, santykinė oro drėgmė siekia 95–98 procentus, o svarbiausią vaidmenį čia atlieka aktyvi ventiliacija – oras per parą turi pasikeisti kelis kartus. 

 

Linas Sateika morkos svogunaiLietuviško daržo gėrybės

Ar žinote, kur užauga skaniausios lietuviškos daržovės? Šiaulių rajono gyventojai nedvejodami atsakytų: šalia Kryžių kalno, popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintose žemėse. Jiems pritartų ir ūkininkas Linas Šateika, tikintis, kad kaip tik todėl jo ūkyje užaugusios morkos yra tokios saldžios, o svogūnai – stipriausio skonio.

 

 

 

Ar seniai ūkininkaujate? Nuo ko viskas prasidėjo?

Ūkininkauju jau 26 metus. Viskas prasidėjo 1990-aisiais, kai įkūriau savo ūkį. Anuomet jis buvo tikrai mažas – užėmė vos kelių hektarų plotą. Ir auginau tada visai ne daržoves, o grūdines kultūras. Auginti daržoves pradėjau tik po penkerių metų: ūkyje atsirado morkų, svogūnų, baltagūžių, žiedinių, kininių ir brokolinių kopūstų, raudonųjų burokėlių. Galiausiai likome tik prie morkų ir svogūnų.


Lietuvos žemė tinkama auginti daugybei daržovių. Kodėl pasirinkote būtent morkas ir svogūnus?

Morkos ir svogūnai mūsų ūkyje nugalėjo kitas daržoves dėl keleto priežasčių. Visų pirma – dėl nevienodo sėjos ir derliaus nuėmimo laiko. Labai patogu vykdyti sėjomainą ir išvengti ligų: morkų ir svogūnų nepuola tos pačios ligos ir kenkėjai, kaip kad būtų auginant morkas ir kopūstus.


Ką svarbu žinoti auginant šias daržoves?

Svarbiausia atsiminti, kad visoms daržovėms reikia vandens. O lyginant su grūdinėmis kultūromis, jo reikia labai daug. Lysvėje šios daržovės mėgsta saulės šviesą – ypač morkos. O svogūnai, nors yra gana atsparūs šalčiui, taip pat reikalauja šilumos: auginant laiškus būtina drėgmė ir optimali temperatūra, o brandinant roputes geriau sausi ir karšti orai.

 IKI UKIS morkos ir svogunaiKuo ypatingos lietuviškos morkos ir svogūnai?

Lietuvoje užaugintos daržovės gali pasigirti natūralumu – kadangi mūsų žemė derlinga, nereikia naudoti daug trąšų ir papildomų cheminių medžiagų.

Ar seniai bendradarbiaujate su IKI ŪKIS?

Šviežias daržoves į IKI parduotuves tiekiame nuo pat IKI tinklo įsteigimo, o su IKI ŪKIS sėkmingai bendradarbiaujame nuo 2011 metų.

Kad morkos ir svogūnai gali augti viename lauke, jau įrodėte. O kaip siūlote juos derinti vienoje lėkštėje? Ar mėgstate suktis virtuvėje?

Mėgstu gaminti, tačiau turint tokį ūkį tiesiog nelieka laiko pačiam užsukti į virtuvę. Dažniausiai gamina vidurinysis sūnus Ignas. Mūsų šeimos favoritas – morkų ir svogūnų pagardas silkei. Gaminant jį svarbiausia smulkiai supjaustyti šviežias daržoves, o kaip papildomą prieskonį galima įberti graikinių riešutų ar razinų.

 

Algimantas Vaupsas krienai

Aštrūs linkėjimai iš kaimo

Užvenčio seniūnijoje, prie Ventos upės, yra nedidukas Dvarčiaus kaimas, kur jau du dešimtmečius įsikūręs Algimanto Vaupšo ūkis. Būtent čia auginami ir gaminami natūralūs kaimiški krienai.

 

 

 

Papasakokite apie savo ūkį: kur jis įsikūręs, kiek žmonių jame dirba?

Mūsų daržininkystės ūkis buvo įregistruotas dar 1996 metais. Jis įsikūręs Dvarčiaus kaime – buvusio Smilgevičių dvaro vietoje. Šiuo metu tai didžiausias ūkis ne tik Dvarčiaus kaime, bet ir visame Kelmės rajone. Ūkyje kasdien sukasi 75 darbuotojai.


Ar seniai auginate krienus? Kokių dar gėrybių galima rasti Jūsų ūkyje?

Krienus auginame jau apie 10 metų. Be jų, mūsų ūkyje taip pat auga rabarbarai, burokėliai, morkos, kopūstai, krapai, bulvės, kviečiai ir kvietrugiai. Iš savo išauginto derliaus patys gaminame įvairią produkciją: raugintus kopūstus, raugintus agurkus, virtus burokėlius vakuuminėse pakuotėse ir stiklainiuose.


Krienai – gana nišinė kultūra. Ar Lietuvoje turite daug konkurentų?

Mano žiniomis, Lietuvoje yra keletas ūkininkų, auginančių krienus, tačiau užaugintą produkciją perdirbame tik mes. Didžiausi konkurentai mums – ne kiti ūkiai, o konservų fabrikai.

Papasakokite, kaip krienai pasiekia IKI parduotuves ir galutinį pirkėją.

Kol pasiekia pirkėją, krienai nueina ilgą kelią: kasmet rudenį juos sodiname, dvejus metus leidžiame augti, o ankstyvą pavasarį iškasame, kol nepradėjo vegetuoti. Pavasario laukiame dar ir todėl, kad šiuo metų laiku krienai būna stipriausio skonio. Surinkus krienų derlių, jie nuplaunami, nuvalomi, sutarkuojami, sufasuojami į indelius ir tiekiami į IKI.

IKI UKIS krienaiKuo ypatingi lietuviški krienai? Kodėl naudinga juos valgyti?

Lietuviški krienai ypatingi tuo, kad užauga mūsų klimato salygose ir yra itin aštrūs. Tai tikrai vertas dėmesio lietuviškas produktas, ypač derantis prie mėsos patiekalų.

 Ar lietuviai mėgsta krienus? Su kuo rekomenduojate juos patiekti?

Lietuviai dažnai renkasi krienus – gardina jais mėsos patiekalus ir virtus kiaušinius. Be jų retai apsieina ir tradicinių švenčių stalas.

Ar savo produkcija vaišinate tik Lietuvos gyventojus? O gal lietuviški krienai keliauja ir po kitas pasaulio šalis?

Krienais vaišinu visus savo svečius – tai mūsų ūkio vizitinė kortelė. Iš užsienio trumpam sugrįžę lietuviai taip pat atgal parsiveža krienų, kaip lauktuvių iš Lietuvos. Mūsų ūkio krienai gerai žinomi Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje. Iš užsienyje gyvenančių lietuvių dažnai sulaukiame skambučių ir padėkų, kad tebegaminame šį unikalų kaimišką produktą.

Šios savaitės akcijos

Sveriami mažieji apelsinai Akcija galioja nuo 2018.01.15 iki 2018.01.21
Plačiau
DVARO grietinė Akcija galioja nuo 2018.01.15 iki 2018.01.21
Plačiau