Vasaros uogos

Vasara kvepia ką tik prisirpusiomis uogomis, o mes dalinamės idėjomis ir įdomybėmis apie šias sezono gražuoles.

 

Pranašaujančios vasarą – BRAŠKĖS

shutterstock 263930660 250x250pxPaklausus, kokios uogos labiausiai primena vasarą, daug kas pasirinktų braškes. Iš jų galėsite pasigaminti saldžios uogienės, o panorėję – sumerkti į baltojo šokolado fondiu. Galbūt skambės keistai, bet šios saldžios, gaivios uogos turi sviesto skonio natų, todėl tobulai dera su grietinėle. Ir, tiesą sakant, ne vien su ja – braškių draugijoje maloniai atsiskleidžia įvairūs sūriai, ypač maskarponės sūris, feta ir bri. Salotų lėkštėje braškės ras bendrą kalbą su agurkais, avokadais, rabarbarais ir pomidorais. O sumaišę šviežias uogas su saulėgrąžų aliejumi, gausite aštroko skonio salotų padažą, kuriame braškių rūgštelė pakeis įprastai naudojamą actą.

 

IKI pataria:
Jei norite braškes išlaikyti šviežias kuo ilgiau, pamerkite jas į silpną acto tirpalą (viena dalis acto ir 10 dalių vandens). Nupylę tirpalą, uogas praskalaukite švariu vandeniu ir padėkite į šaldytuvą. Braškės išliks šviežios dar bent savaitę ilgiau, nei turėtų, o jų skonis nepakis.

 

Jaunystės uogos – ŠILAUOGĖS

shutterstock 435235621 250x250pxMėlynėms artimos šilauogės – kiek didesnės už savo pirmtakes, labai skaniai sutirpsta burnoje ir visai netepa rankų. Ruošdami salotas prisirpusias šilauoges derinkite su špinatais, mėlynojo pelėsio sūriu, kriaušėmis ir riešutais arba gražgarstėmis, braškėmis ir feta. O užpilui rinkitės mišinį iš skysto medaus, aliejaus ir šviežiai spaustų citrinos sulčių. Mėgstantiems riebią žuvį patiks šiltas šilauogių padažas – sutrynę gerą saują šilauogių su puse šaukštelio druskos ir tiek pat cukraus bei trumpai pakaitinę kartu su šaukštu ryžių acto, gausite pikantiško skonio padažą, labai tiksiantį prie tuno ar lašišos kepsnių.

 

Įdomu!
Jaunystės uogomis vadinamos šilauogės – XX amžiaus pradžios Amerikos mokslininkų kūrinys. Šiandien visame pasaulyje priskaičiuojama iki šimto jų veislių, kurios skiriasi derlingumu, lapų ir žiedų spalva, uogų dydžiu, odelės tvirtumu ir netgi skoniu.

 

Kvepiančios vaikyste – AVIETĖS

shutterstock 454871020 250x250pxŠvelnios, sultingos, skanios ir kvapnios avietės – tikros šiltojo sezono uogos. Vasarą tiesiog būtina pasigaminti jomis „inkrustuotų“ ledo kubelių kokteiliams, o rudeniui ir žiemai – prisidžiovinti ar išsivirti uogienės su medumi. Taip pat neįmanoma atsispirti šviežiomis avietėmis pagardintoms Parmos kumpio, gražgarsčių ir rikotos salotoms, o desertui tiks ką tik nuskintų aviečių, sultingo arbūzo ir ananaso vėrinukai. Dar viena puiki pora – saldžiarūgštės avietės ir bazilikai. Gamindami salotas su avietėmis būtinai prisiminkite ir keletą šių aromatingų lapelių, o pieniško skonio aviečių natoms atgaivinti rinkitės jogurto ar grietinės padažą.

 

Įdomu!
Avietės gali būti rausvos, violetinės ir net geltonos. Pastarųjų uogos – pačios saldžiausios.


Gimusios puošti – GERVUOGĖS

shutterstock 495778273 250x250pxŠios uogos gardžios iš šviežios, ir šaldytos. Sodrios spalvos ir saldaus skonio gervuogės dažnai naudojamos maisto puošybai. Eilutė ant torto išsirikiavusių gervuogių atrodys tikrai dailiai, tačiau ne ką mažiau šios uogos tiks ir kulinariniams atradimams. Gardinkite jomis visadalių grūdų duonos sumuštini-us su varškės sūriu ir šviežiais bazilikais, gaivia rūgštele papildykite klasikinį obuolių pyragą arba virtų burokėlių salotas su pistacijomis ir balzaminiu actu. Norisi sočiau? Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir apkepkite susmulkintą česnaką. Su-berkite saują šviežių gervuogių, supilkite stiklinę šių uogų džemo ir maišydami kaitinkite. Kai uogos suminkštės, į keptuvę supilkite stiklinę raudonojo vyno, įlašinkite šaukštelį sojų padažo, išmaišykite ir pavirkite kelias minutes, kol pa-dažas taps apytirštis. Patiekite su kepta antiena ar vištiena.

 

Šiaurės vynuogės – AGRASTAI

shutterstock 107737751 250x250pxNors labiausiai agrastai paplitę Vakarų Europoje, kur jie vadinami šiaurės vynuogėmis arba žąsų uogomis (angl. gooseberries), Lietuvoje taip pat galima suskaičiuoti net 30 šių švelniai rūgščių uogų rūšių. Geriausia tai, kad agrastų uogos gali būti valgomos visais nokimo etapais: neprinokusios marinuojamos su daržovėmis ir dedamos į saldžiarūgščius padažus, pradėjusios nokti verdamos, kol virsta uogienėmis ir džemais, o visai prinokusios ragaujamos tiesiai nuo krūmo, dedamos į desertus arba naudojamos gaminant vyną. Artėjant rudeniui rekomenduojama išsivirti tiršto džemo su saulėgrąžomis ir graikiniais riešutais. Puode užvirinkite 300 ml vandens ir 1 kg miltelinio cukraus. Gautu sirupu užpilkite švarias, mediniu iešmeliu perdurtas agrastų uogas (1 kg) ir virkite nugriebdami putas, kol uogos suminkštės. Uždenkite dangčiu ir palikite ataušti. Į atvėsusį džemą įmaišykite po saujelę keptuvėje apskrudintų saulėgrąžų ir sukapotų graikinių riešutų, pavirkite dar 5 minutes. Sustingusį džemą ragaukite su ledais, varškės sūriu, gardinkite arbatą ar dėkite į pyragus.

 

Įdomu!
Botanikos požiūriu, uogomis teisingiau būtų vadinti ne avietes ir gervuoges (jos artimesnės kaulavaisiams), o agurkus, pomidorus, arbūzus, moliūgus, melionus ir bananus. Kodėl? Kad būtų priskiriami uogoms, vaisiai turi išsivystyti iš vieno žiedo, turinčio vieną mezginę. Tai būdinga pomidorams, kiviams, baklažanams. Be to, juose turi būti ne mažiau kaip dvi sėklos ir trys skirtingi sluoksniai: išorinė luobelė, minkštimas ir sėklas gaubianti dalis. Anksčiau išvardyti vaisiai ir daržovės, kitaip nei kai kurios „uogos“, tobulai atitinka visus šiuos reikalavimus.