Vynas prasideda nuo vynuogės

Ypatinga skonio ir aromato dermė, ilgametės brandinimo tradicijos, laiko patikrintos vynuogių rūšys ir slapti gamybos metodai – visa tai Jums gali papasakoti taurėje teliuskuojantis vynas. Geras skonis būtinas ne tik maisto, bet ir alkoholio pasaulyje, tad kviečiame kartu išsiaiškinti, kaip vyno skonį lemia skirtingos vynuogės.

 

Baltojo vyno vynuogės

Baltasis vynas dažniausiai gaminamas iš žaliųjų vynuogių rūšių, jo spalva įvairuoja nuo blyškios šiaudų iki auksinės ar net žalsvos, o skonis – nuo lengvo citrusinio iki sodraus kreminio.

  • shutterstock 492499099 400x250pxChardonnay. Viena populiariausių vynuogių rūšių, kurios didžiausi vynuogynai plyti JAV, Prancūzijoje, Italijoje bei Naujojo pasaulio šalyse: Australijoje, Pietų Afrikoje, Čilėje ir Argentinoje. Šių vynuogių vynas, lyginant su kitais baltaisiais, yra tiesiog aksominio švelnumo ir aiškaus citrusinių vaisių (citrinų bei greipfrutų) skonio. Fermentuojamas ąžuolo statinėse, vynas gali įgauti papildomų vanilės, kokosų, irisų ar skrudintos duonos natų. Chardonnay vynuogės naudojamos tiek ramaus, tiek putojančio vyno gamyboje (Prancūzijos Šampanės regione iš jų gaminamas garsusis šampanas), o tokio vyno skonis geriausiai dera su žuvimi ir vištiena. 
  • Sauvignon Blanc. Šios Prancūzijoje išveistos vynuogės – Bordo regiono pasididžiavimas. Jos vynui suteikia išraiškingą, gaivų charakterį – skonyje dominuoja kriaušių, obuolių, agrastų ir kitų rūgščių vaisių natos, juntamas paprikų ir ką tik nupjautos žolės aromatas, kartais lydimas mangų, melionų ar juodųjų serbentų. Derinant su maistu, ypač tinka jūrų gėrybės, paukštiena ir įvairios salotos.
  • Riesling. Klasikinė vokiškų vynuogių rūšis, naudojama gaminant gaivų vyną, kurio aromatas primena žalius obuolius, kriaušes, ananasus, persikus, abrikosus, figas ir žaliąją arbatą, o skonis su amžiumi tik gerėja. Vokietijoje dažniau gaminamas saldus šių vynuogių vynas, o sauso reikėtų ieškoti Elzase, Prancūzijoje. Sausą Riesling vynuogių vyną patiekite su riebia žuvimi (lašiša, tunu), vištienos ar kiaulienos patiekalais, o pusiau saldų – su baltos mėsos, jūrų gėrybių, makaronų ar ryžių patiekalų.
  • Muscat. Ši vynuogių rūšis labiausiai paplitusi Italijoje ir Austrijoje. Iš jų gaminamo vyno skonis dažniausiai būna saldus ir vaisinis, o aromatas – aitrus gėlių arba muskusinis. Dauguma iš jų gaminamų vynų būna saldūs ar pusiau saldūs, o kokybiškas sausas atkeliauja iš Prancūzijos regiono Elzaso. Saldžiu Muscat vynuogių vynu rekomenduojama mėgautis vienu arba su migdolų, kavos, šokolado ir vanilės desertais, pudingais.
  • Gewürztraminer. Auginamos Vokietijoje, netoliese esančiame Prancūzijos regione Elzase ir Jungtinėse Valstijose. Iš šių vynuogių gaminamo vyno skonyje juntami vaisiai, rožių žiedlapių, persikų ir kvapiųjų pipirų aromatai. Vyną galima gurkšnoti vieną arba derinti su maistu: ypač dera su Azijos virtuvės patiekalais, kiauliena ar ant laužo keptomis dešrelėmis.

Įdomu!
Vyno rūsiuose buteliai laikomi horizontaliai dėl sandarumo. Jei kamštis nėra užsukamas, jis turi būti drėgnas nuo vyno, kad į butelio vidų nepatektų oro, nes šis gali paspartinti vyno oksidaciją ir pakeisti skonį.

 

Raudonojo vyno vynuogės

Raudonasis vynas gaminamas iš tamsių vynuogių rūšių, jo spalva įvairuoja nuo skaisčiai raudonos iki karališko purpuro, o skonis – nuo sauso iki labai saldaus.

  • shutterstock 469434065 400x250pxPinot Noir. Tai vienos kilmingiausių raudonojo vyno vynuogių. Didžiausią jų derlių pasauliui dovanoja Burgundijos vynuogynai, tačiau ne mažiau šios vynuogės populiarios ir už Prancūzijos ribų: Austrijoje, Kalifornijoje, Oregone ir Naujojoje Zelandijoje. Švelnūs iš jų pagaminto vyno taninai ir vaisiškas (vyšnių, braškių, slyvų) aromatas, atmieštas arbatžolių, odos ir drėgnos žemės natomis, tiesiog tobulai dera su vištiena, aviena, ant grotelių kepta lašiša ir japonų virtuvės patiekalais, ypač sušiais.
  • Cabernet Sauvignon. Puikių šių vynuogių vynų gali pasiūlyti Prancūzija, Kalifornija, Argentina ir Čilė. Visi jie bus turtingo skonio, tvirtos struktūros ir su daug taninų, o kartu pateiks savo vizitinę kortelę – sodrų juodųjų serbentų arba saldymedžio aromatą. Tačiau jei vynuogės užaugo nepakankamai šiltame klimate, iš jų pagaminatas vynas kvepės žole, eukaliptais, mėtomis ar net pomidorais. Puiki draugija tokiam vynui – jautienos ir avienos kepsniai, troškintos daržovės, grybų padažai.
  • Shiraz. Šios rūšies vynuogių galima rasti Australijos, Kalifornijos ir Prancūzijos vynuogynuose. Priklausomai nuo klimato, kuriame užauga, iš jų gaminamam vynui būdingos skirtingos savybės: vėsiuose kraštuose gaminamas lengvesnis, gaivesnis vynas, kvepiantis prisirpusiomis uogomis, žaliosiomis alyvuogėmis ir pipirais, o ten, kur šilčiau – gervuogių ir juodųjų serbentų aromato vynas, burnoje paliekantis keptos mėsos ar šokolado skonį. Patiekite su tamsia mėsa – jautiena, žvėriena ar antiena.
  • shutterstock 489618247 400x250pxZinfadel. Šios iš Italijos kilusios vynuogės (gimtinėje vadinamos Primitivo) – ko gero, įvairiapusiškiausios pasaulyje. Šiuo metu labiausiai paplitusios Kalifornijoje, kur iš jų gaminamas tiek blyškus baltasis vynas, tiek tvirto skonio ir sodrios spalvos raudonasis. Derinimas su maistu labai priklauso nuo gauto gėrimo gaivumo arba „sunkumo“, tačiau dažniausiai taurė rūgštoko, uogomis ir pipirais kvepiančio Zinfadel vyno patiekiama su makaronų patiekalais, pica ar lauže kepta mėsa.
  • Merlot. Šių vynuogių galima rasti tiek klasikinėse Europos vyno šalyse, tiek Naujajame pasaulyje. Gana dažnai jos atsiduria maišytų vynų sudėtyje kartu su kitų rūšių vynuogėmis. O jei kalbėsime apie rūšinį Merlot vyną, jo skonis dažniausiai bus vaisiškas, saldus ir švelnus, kvepės vyšniomis, slyvomis arba avietėmis. Ilgiau brandinamas, jis įgaus sviesto, karamelės, trumų ir įvairių prieskonių aromato. Merlot vynuogių vynas derės prie jautienos kepsnių, antienos ir žąsienos, įvairių kepenų paštetų.
  • Malbec. Argentinos vynuogių rūšis, iš kurios gaminami vynai turi itin ryškų skonį ir aromatą, nepalyginamą su kitų šalių vynais. Ryški rubino spalva su violetiniais atspindžiais, vaisiškas skonis, švelni tekstūra ir ryškios miško uogų natos aromate – tai savybės, kuriomis didžiuojasi šio vyno gamintojai. Ypač dera su mėsos patiekalais, kepsniais ir pelėsiniais sūriais.

 

 shutterstock 461469145 400x250px2

Įdomu!
Rožinis vynas įprastai gaminamas iš tų pačių vynuogių kaip raudonasis (pavyzdžiui, Pinot Noir ar Cabernet), tik išspaudus sultis anksčiau pašalinamos tamsios uogų odelės. Kitas būdas gauti rožinės spalvos vyną – sumaišyti tam tikrą dalį raudonojo vyno su baltuoju.

 

IKI pataria:
Tinkamai parinkta vyno taurė turi įtakos jo skoniui ir aromatui. Nupjautos O raidės formos taurė su išlenktais skliautais ilgiau išsaugo vyno aromatą, siauros taurės leidžia pajusti sauso vyno rūgštelę, o plačios tinka ragaujant saldesnius vynus.

Šios savaitės akcijos

Fasuoti vynuoginiai pomidorai COCKTAIL akcija Akcija galioja nuo 2018.04.23 iki 2018.04.29
Plačiau
Grietinė ROKIŠKIO NAMINĖ akcija Akcija galioja nuo 2018.04.23 iki 2018.04.29
Plačiau