Žalieji prieskoniai

IKI parduotuves jau pasiekė pirmasis pavasario derlius – švieži fasuoti krapai, petražolės ir svogūnų laiškai, bazilikai, mėtos ir šalavijai, rozmarinai, kalendros ir čiobreliai… Tačiau ar žinote, kad šie pavasario pranašai gali džiuginti Jus ištisus metus? Aromatinga prieskoninių žolelių enciklopedija padės ne tik išsirinkti gardžiausius derinius namuose gaminamiems patiekalams, bet ir užsiauginti jų tiesiog ant savo palangės.

 

Petražolės – žalumynų klasika

shutterstock 306118787 250x250pxMaistui puošti dažniau naudojamos garbanotosios petražolės yra saldesnės ir ne tokio stipraus kvapo, o įvairiems patiekalams gardinti labiau tinka jų plačialapės giminaitės – aitresnio, specifinio skonio ir aromato, kurio aprašinėti turbūt nereikia. Nors apskritai petražolės yra nereiklūs augalai, ant palangės lengviau užsiauginsite lapinių petražolių. O norėdami paspartinti dygimo procesą, keliolika minučių palaikykite sėklas po keliais marlės sluoksniais ir šilto tekančio vandens srove, kad pasišalintų dygimą lėtinantys eteriniai aliejai.

Įdomu!
Šviežių petražolių spalva išduoda sudėties kokybę: kuo sodresnė žalia, tuo daugiau lapeliuose sukaupta geležies.

Šios prieskoninės žolelės puikiai papildo žuvies skonį, suteikia aromato konservuojamiems agurkams ir grybams, virtoms bulvėms ir net lietinių blynų tešlai, o karštuosiuose patiekaluose ypač dera su česnakais ir riešutais. Be to, be šviežių petražolių neapsieitų prancūziškas šviežių prieskonių ryšulėlis „bouquet garni“. Pagal klasikinį receptą jį sudaro 3 petražolių šakelės, 2 rozmarinų šakelės ir 1 lauro lapas. Panardinę šią žalią puokštelę į puodą su sriuba ar troškiniu, patiekalą ir namus pripildysite nuostabaus šviežių prieskonių aromato.

IKI pataria:
Kad petražolės ilgiau išliktų šviežios, nuplauktas šakeles suvyniokite į drėgną popierinį rankšluostį ir laikykite sandariame plastikiniame maišelyje šaldytuve. O prireikus atgaivinti, tiesiog pamerkite jas stiklinėje šalto vandens.

 

Tūkstančius metų mėgstami krapai

shutterstock 497969860 250x250px3Iš Azijos kilę krapai – netolimi petražolių giminaičiai, kuriuos pasaulis mėgsta jau daugiau kaip 5000 metų, mat prieskoniams galima panaudoti visus: nuo kvapnių lapelių iki stiebų, žiedų ir skoniu kmynus primenančių sėklų.
Krapais galite gardinti visus rūgštaus skonio produktus – citrinų sultis, raugintus agurkus ir šviežius špinatus, grietinę ir natūralų jogurtą, tačiau nuostabius skonio derinius jie sukurs ir susitikę su kiaušiniais ar mėsa, ypač vištiena ir aviena.  

 


IKI pataria:
Gaminant svarbiausia prisiminti vieną taisyklę  – švieži krapai jautrūs terminiam apdorojimui, todėl dėti jų į patiekalus geriau pačioje pabaigoje, jau baigus virti.

Viduržemio jūros regione draugiją krapams dažnai palaiko pankoliai – pietų virtuvėse šie švelniai saldaus skonio lapeliai ir stiebai kartu su krapais naudojami salotoms bei sriuboms gardinti, o sumaišyti su aliejumi ir citrinos žievele, virsta kvapniu marinatu kepti ruošiamai žuviai.

Kaip užsiauginti? Pasėti į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme, krapai sudygs vos per 10–15 dienų. O kad geriau augtų, svarbu suteikti jiems pakankamai tiesioginės saulės šviesos.

 

Alternatyva svogūnų laiškams

shutterstock 479646871 250x250pxNatūraliai gamtoje augantys laiškiniai česnakai ir svogūnų laiškai iš pirmo žvilgsnio net labai panašūs. Tačiau palyginti su svogūnų laiškais, laiškinių česnakų lapai yra smulkesni ir švelnesnio skonio. Jais, visai kaip svogūnų laiškais, galite skaninti salotas, sumuštinius, sriubas, omletus, mėsos, žuvies ir bulvių patiekalus, o jei norite gardžiuotis ištisus metus – užšaldykite ir susmulkinę naudokite kaip birų prieskonį. Verdant ar kepant, šis prieskonis netenka aromato, todėl geriausia jį vartoti šviežią. Pavyzdžiui, susmulkinę mėgstamas prieskonines žoleles, kelių laiškinių česnakų lapus ir citrinos žievelę iki vientisos masės, gausite sultingą skaisčiai žalios spalvos pagardą – skanu su salotomis, javainiais ar virta vištiena.

Kaip užsiauginti? Laiškiniai česnakai – nereiklūs prieskoniniai augalai, kurie geriausiai auga kalkėtoje žemėje, tiek atvirose erdvėse, tiek vazonuose. O sėti juos galima nuo ankstyvo pavasario iki rudens.


Mėtos ir melisos

shutterstock 316607966 250x250pxMėtų ar melisų arbatos – tiek karštos, tiek atvėsintos ledo kubeliais – tikrai yra ragavęs kiekvienas. Tačiau šių gaiva kvepiančių žolelių galimybės vien arbatomis toli gražu neapsiriboja.
Švieži ar džiovinti mėtų lapeliai, mėtomis pagardintas garstyčių ir medaus padažas ar gaivūs mėtiniai drebučiai tobulai derės su aviena, su sviestu pertrintos mėtos išgelbės sumuštinius ar kuskuso kruopų garnyrą, o sudžiovinti ir susmulkinti lapeliai paskanins mėsos faršą ar varškės įdarą.
Švelniai citrina kvepiančius melisų lapus taip pat galite naudoti ne vien desertams: skaninkite jais žuvies marinatą ar orkaitėje kepamą avieną, sutrinite su maltais pipirais ir suberkite į daržovių troškinį arba sukapokite ir įmaišykite į bulvių košę drauge su susmulkintais migdolais.

Kaip užsiauginti? Kad palangės pakviptų mėtomis, būtina drėgna, derlinga žemė ir bent dalinė apsauga nuo saulės. Melisoms, atvirkščiai, labiau patinka saulėtos ir nuo skersvėjų apsaugotos namų vietos.


Mairūnai – ne tik su mėsa

shutterstock 251118922 250x250pxNors mairūnai dažnai vadinami mėsos prieskoniais, iš tiesų jie puikiausiai tinka papildyti bet ką, išskyrus desertus. Šviežių mairūnų skonis primena mėtų ir citrusinių vaisių derinį, o sudžiovinti lapeliai patiekalams suteikia malonaus kartumo, todėl jais galima pakeisti pipirus. Mairūnais gardinama duona, vynas, sūriai, sriubos ir salotos, o keletas susmulkintų lapelių gali suteikti įdomių skonio natų įprastam pomidorų padažui ar grietinei.


Įdomu!
Mairūnai idealiai tinka prie riebių mėsos patiekalų – juose esančios medžiagos padeda lengviau suvirškinti sunkų maistą.

IKI pataria:
Švieži mairūnai tinka su įvairiomis salotomis ir lengvo skonio patiekalais, o jei norite ryškesnio skonio ir aromato, šiuos prieskonius džiovinkite – džiovintų mairūnų skonis primins druskos ir pipirų mišinį.

 

Rozmarinai – linkėjimai iš Viduržemio

shutterstock 221193931 250x250pxRozmarinų pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžių junginio ros marinus („jūros rasa“). Logika paprasta – Viduržemio jūros regione šie aromatingi prieskoniai auga natūraliai, visas pakrantes nuspalvindami amžinai žalių lapelių „dulksna“.
Adatas primenančius rozmarinų lapus, prieš dedant į patiekalus, būtina lengvai patraiškyti – tik tada jie atskleis stipriausią aromatą ir pasidalins juo su ruošiamais patiekalais. Rozmarinai tobulai dera su aviena, žuvimi ir paukštiena, pomidorais ir šakninėmis dažovėmis, ypač morkomis, bulvėmis ir svogūnais, o gaminant desertus, jų draugijos tikrai neatsisakys kriaušės arba braškės.

Kaip užsiauginti? Saulėta palangė, žemas vazonas ir puri, gerai drėkinama žemė – tiek tereikia, kad ant palangės imtų vešėti rozmarinai.


Kalendros – kai vieno žiupsnelio negana

shutterstock 361858988 250x250pxKalendros ypač populiarios Lotynų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje. Švieži ar džiovinti kalendrų lapai čia naudojami gausiai – į patiekalus jų dedama ne žiupsneliais, o valgomaisiais šaukštais. Šviežiais kalendrų lapais gardinami meksikietiški, kario ir aitriųjų paprikų padažai, o taip pat iš jų gaminamas kalendrų pestas. Tačiau šios aromatingos šakelės naudojamos ne tik kaip prieskonis – jos puikus pagrindas salotoms. Rekomenduojame greitai paruošiamas ir labai gardžias: apkeptus baklažanų griežinėlius, kubeliais supjaustytas cukinijas ir kalendrų lapus sudėkite į dubenį, apliekite su citrinų ir apelsinų sultimis sumaišytu aliejumi ir paskaninkite maltais pipirais.

Kaip užsiauginti? Kalendros  gerai auga lengvame priesmėlyje, pavėsyje. Vazonėlį galima rinktis tiek molinį, tiek plastikinį ar popierinį, svarbiausia, kad jis būtų ne žemesnis kaip 10–15 cm.


O jei auginti prieskonius stinga kantrybės, gausus šviežių žalumynų derlius kiekvieną pavasarį laukia Jūsų IKI skyriuose. Rinkitės, ragaukite ir eksperimentuokite!

Šios savaitės akcijos

Sveriami pomidorai Akcija galioja nuo 2017.03.27 iki 2017.04.02
SENOLIŲ pieno produktai Akcija galioja nuo 2017.03.27 iki 2017.04.02