Saldžiai ir lietuviškai

Kviečiame praskleisti uždangą į šventinių tradicijų pasaulį. Jūsų dėmesio centre – lietuviškų skanumynų Olimpas, kurio viršūnėje nuo senų senovės puikuojasi aguoninės riestės ir mieliniai pyragai, puoduose kunkuliuoja tirštas kisielius, o ant tradicinių kepinių byra kanapių sėklos ir varva medus.

 

Kūčios, kūčia ir kūčiukai

Kaip atrodo lietuviška žiema? Už lango balta, o šventiniuose kepiniuose ir desertuose dominuoja juoda – juk juos visus juodai nuspalvina aguonos. Keliaujant po lietuviškos konditerijos pasaulį, galima drąsiai teigti, kad žiemos šventes čia lydi tvirtai įsišaknijusios aguoninės tradicijos, ypač jei kalbame apie Kūčias. Šiomis mažomis sėkliukėmis gardinamas tradicinis patiekalas kūčia ir visų taip mėgstami kūčiukai, o Kūčių ragaišis be aguonų įdaro – sutikite – tebūtų paprastas mielinis kepinys.

 

Po kąsnelį – kiekvienam

Nuo seno lietuviai buvo be galo vaišingi, todėl ir šventinius desertus gamindavo nedidukais kąsneliais, kad užtektų visiems. Užsukus į svečius per Kūčias ar Kalėdas, buvo galima pasivaišinti tradiciniu čiulkiu – iš skrudintų kanapių sėklų, skiltelėmis supjaustytų obuolių ir minkštos duonos pagamintų rutuliukų, kuriuos skanaudavo su kmynų arbata. Mažųjų desertų sąraše taip pat puikuodavosi duonos raugo ir pasaldintų miltų spurgos, meduolinės tešlos grybukai su glajumi, su cukrumi išplaktų kiaušinių baltymų ir kvietinių sėlenų pyragaičiai bei labai lengvai paruošiami aguonų saldainiai.

 

IKI pataria:

Išbandykite senovinį aguonų saldainių receptą: puode pakaitinkite stiklinę grietinėlės su tiek pat cukraus, šiam ištirpus, suberkite stiklinę aguonų, įdėkite šaukštą sviesto ir kaitindami sukite, kol masė taps tąsi. Sukrėskite ją ant medinės lentelės, išlyginkite ir palikite sustingti. Paskui beliks supjaustyti norimo dydžio gabalėliais.

 

Mieli ir mieliniai

Gaidžiukai, viščiukai, kiškučiai, ežiukai ir antelės – tai visai ne gyvūnų, o lietuviškų Kūčių kepinių pavadinimai. Laukdami žiemos švenčių, senieji lietuviai minkydavo tešlą ir lipdydavo pačius įvairiausius pyragėlius. Vienus iš jų – ežiukus – mūsų protėviai gamindavo iš gerai išminkytos mielinės tešlos: formuodavo apvalius kukulius ir švelniai braukdavo per neaštriąją tarkos pusę, kad „užaugintų“ spygliukus. Praleidę apie 10 minučių pasaldintame verdančiame vandenyje, ežiukai tapdavo saldūs ir suminkštėdavo, o per Kūčių vakarienę maudydavosi aguonų piene.

 

(Ne)tradicinis kisielius

Nors dažniausiai įkvėpimo Kūčių kisieliui mūsų protėviai ieškodavo spanguolyne, labai gardaus mokėjo pasigaminti ir iš lietuviško daržo gėrybių – morkų ir burokėlių. Pabandykite ir Jūs: kelias dideles morkas (arba burokėlius, jei juos mėgstate labiau) sudėkite į puodą su cukrumi, cinamonu ir gvazdikėliais, apliekite vandeniu ir virkite, kol daržovės suminkštės. Nukošę sutarkuokite ir, subėrę atgal į saldų vandenį, užvirkite. Į karštą nuovirą supilkite išleistą krakmolą ir dar kartą užvirkite. Galėsite ragauti iš karto arba palaukti, kol pravės – cinamonu ir gvazdikėliais kvepiantis daržovių kisielius labai skanus net šaltas.

 

Įdomu!

Nors įprastai lietuviški kisieliai verdami su daug cukraus, šio tiršto gėrimo pavadinimas kilo iš slavų kalbos žodžio, reiškiančio kažką „rūgštaus“.

 

Iš pieno plaukę

Senųjų lietuvių išradimas – aguonų pienas – per Kūčias geriamas iki šiol. O ar teko ką nors girdėti apie jo artimą giminaitį iš kanapių sėklų? Kadaise kanapių pienas buvo net populiaresnis už aguoninį, o gamindavo jį labai panašiai: nuplautas kanapių sėklas paskrudindavo keptuvėje, suberdavo į grūstuvę ir sąžiningai sugrūsdavo, tuomet užpildavo verdančiu vandeniu, maigydami išmaišydavo, nusunkdavo ir ragaudavo.

 

O kad nebūtų per saldu…

Štai Jums puodelis karšto lietuviško gėrimo. Tiksliau – net keturi aromatingi receptai. Niekas taip gerai netinka prie senųjų žiemos desertų kaip šermukšnių uogų ir žiedų arbata, karštu vandeniu užplikyti bruknių lapai, garuojantis erškėtrožių uogų gėrimas ar senovinė kava, pagaminta iš rugių. Norėtumėte tokios paragauti? Pasigaminkite: nuplautus rugių grūdus užplikykite verdančiu pienu ir palaikykite porą valandų, tuomet, nuvarvinę per sietelį, suberkite į keptuvę ir, vis palaistydami tirpintu sviestu, spraginkite, kol paruduos. Atvėsinę grūdelius, sumalkite tarsi kavos pupeles ir užpilkite verdančiu vandeniu.

 

Įdomu!

Tikros lietuviškos Kalėdos neapsieidavo be aguonų torto – šventinio kepinio iš verdančiu vandeniu nuplikytų ir sumaltų aguonų, su cukrumi ištrintų kiaušinių trynių ir iki standžių putų išplaktų baltymų. Dėl papildomo skonio šeimininkės į tešlą berdavo riešutų arba jau iškeptą apliedavo su cukrumi pakaitintos grietinėlės kremu.

Šios savaitės akcijos

Sveriami lietuviški pomidorai akcija Akcija galioja nuo 2018.07.16 iki 2018.07.22
Plačiau
Malta kava LAVAZZA CLUB akcija Akcija galioja nuo 2018.07.16 iki 2018.07.22
Plačiau