Daugiau dėmesio senjorų mitybai: Lietuvoje bus pristatyta atskira produktų linija

Projekto metu vyresnio amžiaus žmonės drauge su specialistais kūrė personalizuotus maisto produktus, skatinančius sveiką gyvenseną. Numatoma, kad parduotuvių lentynas šie produktai turėtų pasiekti jau kitų metų vasarą.

Remiasi tarptautine patirtimi: siekia pagerinti vyresnių žmonių gyvenimo kokybę

Prie projekto dirbančios Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) doc. dr. Aušra Rūtelionė ir doc. dr. Beata Šeinauskienė tyrinėja tvarios vartotojų elgsenos principus, o pastaruoju metu su KTU Maisto instituto tyrėjais taip pat įsitraukė ir į taikomuosius tvaraus maisto vartojimo tyrimus.

Tyrėjos pasakoja, jog projekto sesijų tikslas – sveika ir tvaria mityba grįstų personalizuotų produktų, kurie prisideda ne tik prie senjorų gyvenimo kokybės ir sveikatos gerėjimo, bet ir mažesnių išlaidų, vystymas, kūrimas ir komercializacija. Tokios pačios sesijos jau vykdytos Lenkijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje įgyvendinamas projektas vyksta bendradarbiavimo principu: į jį noriai įsitraukė ne tik KTU, bet ir verslo atstovai, tarp kurių – antras pagal dydį šalies prekybos tinklas IKI.

Senjorų ir mokslininkų kurti maisto produktai į prekybą numatomi paleisti jau vasarą, jų įsigyti bus galima prekybos tinkle IKI. Kaip pasakoja šio tinklo komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė, vyresnio amžiaus pirkėjai yra jautri ir labai svarbi  visuomenės grupė, todėl nuolat ieškoma, kaip dar pagerinti jų apsipirkimo patirtį.

„Subalansuota mityba yra vienas iš sveikos gyvensenos aspektų, todėl ją svarbu kaip įmanoma labiau užtikrinti visoms amžiaus grupėms. Džiaugiamės, galėdami prisijungti prie šio projekto ir tikimės, kad nauja produktų linija pasieks kaip įmanoma daugiau senjorų bei netruks atrasti vietą jų kasdienėje mityboje“, – sako I. Baltrušaitienė.

Tinkamą mitybą mato kaip senjorų gerovės pamatą

Pasak doc. dr. A. Rūtelionės, pagyvenusių žmonių grupė tampa vis svarbesnė visais aspektais, tai, jos teigimu, įrodo statistiniai duomenys.

„2017 m. Lietuvoje vyresni nei 65 metų asmenys sudarė 19,3 proc. visų Lietuvos gyventojų. Remiantis „Eurostat“ prognozėmis, Lietuvos gyventojų skaičius nedidės, visuomenė nesustos senėjusi ir iki 2025 m. ši gyventojų grupė viršys 30 proc. ribą. Akivaizdu, kad jai būtinas didesnis dėmesys. Manome, jog personalizuoti ir atitinkantys tikslinės grupės poreikius maisto produktai, prailginantys gyvenimo trukmę ir gerinantys savijautą, tampa vis labiau aktualūs. Be to, šiuo projektu taip pat siekiama paskatinti maisto ir gėrimų gamybos įmones Europoje jautriau pasižiūrėti į vyresnių vartotojų specifinius poreikius ir reikalavimus produktams, nepamirštant ir šios grupės perkamosios galios aspekto“, – teigia doc. dr. A. Rūtelionė.

Tuo tarpu  KTU Maisto instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Gitana Alenčikienė priduria, jog Higienos instituto pateikiama statistika byloja, kad 2018 m. iš 100 tūkst. gyventojų net 20,1 proc. mirties priežastis buvo endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos. Būtent todėl G. Alenčikienė tikina, jog derėtų vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) siūlomomis rekomendacijomis ir akyliau rūpintis tinkama mityba.

Naujuose produktuose – daugiau vitaminų ir juslines savybes patenkinančių komponentų

Projekto metu buvo siekiama pasiūlyti tokių produktų, kurie būtų ne tik maistingi, bet ir patogūs vartoti vyresnio amžiaus žmonėms. Iš viso pasiūlyta 15 naujų maisto produktų koncepcijų.

„Kadangi projekte dalyvavo ir patys senjorai, kurdami produktų liniją, galėjome drauge atidžiau peržvelgti daugybę ypatybių. Siekėme, kad produktai būtų lengvai kramtomi, jų tekstūra taptų švelni burnoje. Taip pat pasiūlyti skoniai ir naudojami papildomi ingredientai – vaisiai ir daržovės, kurie geriausiai atitinka senjorų skonį ir požiūrį į maisto produktus. Daug dėmesio skirta ne tik maistinei vertei, skaiduloms ir vitaminams, bet ir juslinėms savybėms – siekta, jog išvaizda, skonis, kvapas ar pojūtis suvalgius patenkintų būtent šią vartotojų grupę“, – pasakoja G. Alenčikienė.