Naujienos

2019 03 26

Maisto ekspertė patarė, kaip gaminant neprarasti visų maistingųjų daržovių savybių

Kad daržovės yra nepamainomas sveikatos šaltinis, niekas nepaneigs. Moksliškai įrodyta, jog daržo gėrybės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų ir ląstelienos resursų, tačiau klaidos, kurias dažnai net nepagalvodami padarome gaminimo metu, gali minimalizuoti daržovių naudą. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, racioną papildant daržovėmis, pravartu įsidėmėti keletą mažų gudrybių, kurios padės džiaugtis maksimaliai sveikais patiekalais su daržovėmis. Tad kaip paruošti daržoves valgymui ir kokį gamybos būdą rinktis, norint išlaikyti kuo daugiau teigiamų savybių?

 

Žingsniai iki gamybos: kaip plauti, valyti ir pjaustyti?

 

Pirmasis akcentas skirtas daržovių valymui ir plovimui. „Dauguma mano, kad daržovės reikalauja itin kruopštaus valymo dėl neva cheminių medžiagų ar žemių. Iš tiesų, stiprus šveitimas gali pažeisti ne tik paviršių, bet ir valgomąją dalį, todėl geriausias būdas yra švelniai apvalyti daržoves šepetėliu po drungno vandens srove.

Kai kurias daržoves, pavyzdžiui salotas, kopūstus, rekomenduojama pamirkyti sūdytam vandenyje apie 10 min., tai padės išlysti kenkėjams. Storą žievę turinčias daržoves lupkite kiek galima ploniau, taip prarasite mažiau vitaminų, o pomidorus, agurkus ar ridikėlius pakaks tik apiplauti vandeniu ir valgyti su odele. Atminkite, jog itin daug vertingų medžiagų netenkama plaunant jau nuvalytas daržoves, nes dauguma vitaminų ir mineralų yra tirpūs vandenyje“, – teigia V. Juodkazienė.

Čia pat maisto ekspertė primena ir apie tolimesnį daržovių gamybos etapą – pjaustymą. Kai kurias daržoves, ypač žalumynus, patartina tiesiog plėšyti, mat pjaustant ar kapojant greit pašalinama askorbo rūgštis. „Daržoves geriau pjaustyti stambiai, o supjaustytas kaip įmanoma greičiau suvalgyti. Ypač tai pažymėtina apie salotas – stenkitės gaminti tiek, kiek suvalgysite vienu kartu, nes padėtos į šalį ateičiai jos neteks naudingųjų savybių“, – pataria V. Juodkazienė.

 

Virimas ar troškinimas: kas sveikiau?

 

Vienas populiariausių daržovių apdorojimo būdų yra virimas. Pasak IKI maisto ekspertės, dauguma vitaminų yra neatsparūs karščiui, todėl patartina daržovių nepervirti. „Svarbu atsižvelgti į daržovių rūšį. Paprastai geriausiai daržoves dėti laipsniškai į jau verdantį vandenį, atsižvelgiant į  kiekvienos jų virimo laiką. Pavyzdžiui, jei dėsite bulves į šaltą vandenį, jos neteks kur kas didesnės vitamino C dalies, o dedant į karštą vandenį vitamino C kiekis sumažės vos iki 7 procentų. Apskritai norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau bulvių maistingųjų savybių, rekomenduočiau jas virti su lupena, prieš tai šepetėliu atsargiai nuvalius nešvarumus“, – pataria V. Juodkazienė.

Pasak maisto ekspertės, daržovės bus maksimaliai išlaikiusios savo gerąsias savybes jei vietoj įprasto virimo jos bus verdamos garuose. „Neaukšta temperatūra padės daržovėms išlikti sultingoms. Kadangi tiesioginio kontakto su vandeniu nėra, daržovių naudingosios savybės išlieka maksimaliai stabilios. Be to, garinant daržovės išlaiko itin ryškią, sodrią spalvą“.

Tiesa, toks gaminimo būdas ne visiems yra priimtinas, mat garintos daržovės daug kam atrodo beskonės. Alternatyva tam, anot V. Juodkazienės, yra troškinimas. „Troškinant daržovės tarsi verda savo sultyse, o skonio suteikia kartu įmaišomi prieskoniai ar sultinys. Tik čia galioja ta pati taisyklė – kuo mažiau vandens pilsite, tuo daugiau vitaminų išsaugosite“.

 

Keptos daržovės skanu, bet ar sveika?

 

Specialistų teigimu, dienos meniu, kuriame dominuoja daržovės, visuomet yra sveikintas, tačiau prakalbus apie kepintas daržoves, būtina įvertinti jų apdorojimo ypatybes. Anot V. Juodkazienės, kepimo, ypač riebaluose, metu susidaro kancerogeninės medžiagos, transriebalai, kurių subalansuotoje mityboje derėtų vengti.

„Dideliame aliejaus kiekyje kepamos daržovės tikrai nebus sveikas pasirinkimas. Jei jau kepinate daržoves, dėkite jas į nedidelį kiekį gerai įkaitino sviesto ar aliejaus. Mano nuomone, kur kas palankiau sveikatai būtų rinktis kepimą orkaitėje, ypač – jei yra kepimo garuose funkcija. Priešingu atveju galima rinktis stiklinius indus – taip susidarys troškinimo efektas. Daugiau vitaminų išsaugoti taip pat padės kepimas žemesnėje temperatūroje šiek tiek prailginant laiką“.

 

Daržovių vieta namuose: šaldytuve, ant stalo ar rūsyje?

 

Atėjus pavasariui, parduotuvių lentynas papildo šviežio derliaus gėrybės: ridikėliai, morkos, agurkai, pomidorai, krapai ir kiti žalumynai. Pasak maisto ekspertės, būtent šios daržovės gali tapti puikiu užkandžiu ar karštų patiekalų garnyru.

V. Juodkazienė pataria ant stalo dėti kruopščiai nuplautas ir net nesmulkintas daržo gėrybes – taip ne tik pajusime išsiilgtą traškumą, bet ir išlaikysime visus vitaminus. Šviežių daržovių IKI atstovė pataria pirkti tiek, kiek sunaudosite vienu kartu ir laikyti šaldytuve ar tiesiog ant stalo, kaip visuomet po ranka esantį sveiką maistą.

Taip pat ekspertė pažymi ir dar vieną svarbų momentą: „Dauguma žmonių vos parsineštas daržoves skuba dėti į šaldytuvą. Tai ne visais atvejais teisinga, nes netinkamoje temperatūroje laikomos daržovės ne tik greičiau genda, bet ir praranda savo skonines savybes. Svogūnus, morkas, bulves ar paprikas į šaldytuvą dėti nepatariu – joms kur kas geriau tamsesnėje, vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar spintelėje. Salotas, kopūstus, smidrus, brokolius ir kitas žalias daržoves geriausiai laikyti apatinėje šaldytuvo lentynoje, o ryškiaspalves daržoves galima dėti į lentynas, kur temperatūra svyruoja aukščiau nulio“, – teigia V. Juodkazienė.