Naujienos

2019 03 12

Vaikų draugystė su naujais skoniais: baimė ar išrankumas?

Dauguma tėvų augindami atžalas viename ar kitame periode susiduria su valgymo problemomis – vaikai atsisako ragauti, priešinasi dar nepažintiems skoniams, o kartais kategoriškai pasisako prieš valgymą apskritai. Vaikų psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, kad dauguma vaikų naujam maistui turi pasąmonėje užkoduotą išrankumą, o tikrą baimę – neofobiją – patiria mažuma. Vienu ar kitu atveju, didžiausias uždavinys tenka tėvams ir jų pačių rodomam pavyzdžiui.

 

 

Atsisakymas ragauti – fiziologinis reiškinys

 

Dažnai, pateikus naujo maisto, vaikai susiraukia ir skeptiškai priima bet kokius siūlymus jį ragauti. Anot ilgametę patirtį su vaikais turinčio psichiatro L. Slušnio, tam tikras maistas dėl pasąmonės galių iš tiesų gali atrodyti nepatraukliai, todėl smegenys ima siųsti atmetimo signalus.

„Pavyzdžiui, žalia spalva asocijuojasi su gamta, o joje nebūtinai viskas valgoma. Juk vaikai dažnai girdi, kad nevalgytų ir į burną nekištų lapelių, žolių, šakelių. Todėl nenuostabu, kad gavęs ragauti brokolį ar kokį žalią žirnį, vaikas net nesąmoningai atsisako“, – sako L. Slušnys.

Kitas dalykas, anot specialisto, yra fobija. „Neofobija yra baimė bet kokiam naujam maistui. Šį potyrį dera sekti, o jam pasireiškus – gydyti. Dėl neofobijos iracionaliai bijoma pakeisti įprastus produktus, kurie yra labai riboti, pavyzdžiui, vos 10 produktų. Tačiau tėvai turėtų atskirti, kada pasireiškia šis sutrikimas, o kada vaikas tiesiog yra išrankus. Vaikų išrankumas yra labai fiziologinis dalykas – dažnai suaugę to neatsimena, bet taip buvo ir su mumis“.

 

Vaikų valgymo ypatybes lemia tėvų rodomas pavyzdys ir kūrybiškumas

 

Pasiteiravus psichiatro, ką tokiose situacijose daryti tėvams, L. Slušnys sako, jog pamatai turėtų būti padedami ankstyviausioje vaiko raidos stadijoje.

„Pirmoji taisyklė yra nepradėti vaiko maitinti saldumynais, nesiūlyti jam itin saldžių maisto produktų. Kai verdame vaikui tyreles ir košeles, juk negardiname jų jokiais prieskoniais, o rezultatas visuomet stebina – mažyliai noriai valgo. Tad siūlau tęsti šią tradiciją, palaipsniui pasiūlant vis naujų produktų, plečiant meniu. Be to, kartais vaikui užtenka pakeisti maisto formą – trintą sriubą daug kas valgo žymiai noriau nei atskirai pjaustytas daržoves. Tiesa, jeigu pastarąsias pateiksite kūrybiškai – dėliosite mozaikas ar išpjaustysite kokį žaismingą gyvūną – vaikas tikrai neatsispirs“, – įsitikinęs L. Slušnys.

Jo teigimu, norint, jog vaikai noriai valgytų naujoves, tėvai kaip ir bet kokiame kitame ugdymo etape turi atrasti laiko, noro ir pastangų. „Labai svarbus ir pačių tėvų pavyzdys: jei mama įnirtingai siūlys vaikui šparagus, o šis matys, kad tėtis jų nevalgo, tai sistema griūna – vaikas irgi neragaus. Lygiai taip pat yra, kai šeima sėdi prie stalo – aiškindami, ką dabar visi ragauja, tėvai turi pasiūlyti ir vaikui, taip šis ims labiau pasitikėti, nes matys, jog kiti konkretų produktą valgo su pasimėgavimu. Galiausiai, vaikas visuomet turi turėti galimybę rinktis – nebrukite per prievartą vienos daržovės ar vienos mėsos, pasiūlykite kelis dubenėlius, kuriuose būtų panašus maistas ir vaikas tikrai atras savo skonį“.

 

Meilę maistui ugdo nuo mažumės: vaikai daržoves augina patys

 

Psichiatras taip pat pažymi, jog vaikui visuomet labai įdomus procesas, tad tiek, kiek tai įmanoma, tėvai ar mokytojai turi leisti jame dalyvauti ir vaikui. Kaip pavyzdį L. Slušnys pateikia prekybos tinklo IKI jau trečius metus organizuojamą konkursą „IKI Sodinčius“, suteikiantį galimybę darželinukams patiems daržoves sodinti, prižiūrėti ir vėliau ragauti pačių užaugintą derlių.

„Vaikai yra labai žingeidūs, todėl jiems be galo įdomu ne tik matyti, bet ir dalyvauti procese. Kai vaikas ima suvokti, kokiu būdu užauga pomidoras, agurkas ar bet kokia kita daržovė, kai pats ją laisto, puoselėja, tai ir ragauti nori nebūtinai dėl to, kad skanu, o dėl to, jog yra įdomu. Tačiau tokia informacija jam įsirėš į atmintį, todėl ir sekantį kartą ragaudamas jis nebeturės išankstinio nusistatymo ir, tikėtina, valgys noriai“, – teigia L. Slušnys.

Jam pritaria ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. „Ankstesnių dviejų metų rezultatai parodė, kad vaikai su dideliu džiaugsmu neria į lauko darbus: jiems smalsus visas daržovių kelias, o jų derlius sukelia pačias geriausias emocijas. Šis projektas parodė, kaip gražiai užsimezga vaikų draugystė su daržovėmis. Jie ne tik sužino daug naudingos informacijos, bet ir praktiškai prie to prisiliečia“, – komentuoja B. Čaikauskaitė.

Šiais metais projektas „IKI Sodinčius“ tęsia savo misiją ir skatina mažųjų draugystę su daržo bei sodo gėrybėmis. Darželiai iki kovo 15 d. dar gali dalyvauti konkurse ir laimėti nuosavą šiltnamį su visa reikalinga įranga (žeme, darbo įrankiais, sėklomis ir sodinukais). Konkurso taisykles galima rasti čia